Prisimeni, kai buvom mazos mergaites sakem, kad niekada nesusirasim vyru, neturesim vaiku ir mirsim budamos vienos. Mums atrodydavo, kad musu svajoniu princas niekada i mus nepaziures, mums nei labas nepasakys, nes mes nebuvom ''ledines' merginos, kurios tiek isvaizda, tiek elgesiu patraukdavo musu jaunikiu demesi. Lengvai susizavedavom graziu veideliu ir gera iskalba, neziuredavom koks zmogaus vidus. Norejom tureti butent ta kurio visos nori. Argi ne naivu? O kai isimylejom aklai, mus tiesiog pavedziojo uz nosies ir numete kaip kokia panaudota nosinaite, niekam jau nebereikalinga. Tada verkdavom kiauras naktis, ziuredavom filmus, klausydavom muzika kuri primindavo mums juos. Viska istvere atsistojom ir iskelem galvas i virsu pasizadedamos sau daugiau niekada nebeisimyleti. Dabar kai pagalvoji kokios mes buvom naivios svajokles. Aukso ieskodavom sieno kupetoj, o ji radom ant kelio besimetanti kai to maziausiai tikejomes.
Deje tik suaugusios supratom, kuo skiriasi berniukas nuo vyro ir kuri mes noretumem tureti pasoneje. Tik suaugusios supratom, kad mes mylim ne tik akimis, bet ir sirdimi, o ir musu svajoniu princu idealas pasikeite kardinaliai. Kai budamos 16 norejom tureti grazuoliuka kuris atrodo tarsi nulipes nuo zurnalo virselio, kurio visos pavydetu, kuris turetu masina, na jei turetu turtingus tevelius irgi butu neblogai, zinoma, kad galetu apginti. O kaip visas sis idealas pasikeite, kai mes sumoteriskejom ir labiau supratom ko mes norim? Mums pasidare nelabai svarbu ar jis turi masina, ar turi turtingus tevelius ir ar rengiasi dizaineriu drabuziais. Mes norejom paprasto, kuri mes myletumem. Mums nebereikia berniuko nuo virselio kuris nori pasilinksminti su betkuria, nes jis zino, kad turedamas grazu veiduka jis tai gali. Dabar uztenka tokio, kuris mums atrodytu grazus ir nesvarbu ka apie jo isvazda mano kiti svarbiausia, kad jis mums grazus susiveles, nesiskutes ar padazu issitepliojas zanda, nes jis - grazus visoks. Mums pasidare idomus ir zmogaus vidus. Nebenorim berniuko grazuoliuko, kuris nemoka nieko daugiau pasakyti tik kaip: va vakar musiausi su tuo, o vakar gerem su anuo. Norisi tokio kuris butu protingesnis uz mus bet ne per daug ir ne visur, bet kaskart ka nors pasakytu naujo ko dar nezinojom ir kas gali mums kurnors praversti gyvenime. O kam reikalingas berniukas, kuris nesirupina savo mergina ir kuriam svarbiau draugai nei mylimoji? Mes norim seimynisko vyruko, kuris karts nuo karto mus nustebintu parneses geliu, pagamines skania vakariene arba jei sergam kad slaugytu ir neleistu ne tik pajudeti is lovos, bet ir pajudinti pirstuka, o apie pasirinkima draugai ar mergina net nebutu jokios kalbos jis aisku rinktusi savo dievaite. Mums reikia tikru vyru kurie myli moteris ne uz grozi, o uz meile, siluma, svelnuma, rupesti kuri dovanojam jiems.
Gyvenimas mums parenges daug netiketumu ir mes nezinom kur ta vieninteli surasim. Niekada neieskokit jie kaip grybai po lietaus isdygsta netikeciausiose vietose:)
p.s jei tau dabar 16 ir galvoji, kad numirsi viena ir niekada gyvenime nesurasi savo svajoniu jaunikio, zinok tu labai klysti. Geriau atsidek mokslams, pomegiams draugams ir kai maziausiai tikesiesi jis pasibels i tavo duris:)
XoXo
Rasa:*
No comments:
Post a Comment