27 September 2013
Ka noreciau pasakyti paauglei sau
Kaip ir kiekviena diena isejau pasivaikscioti su savo princese i parka. Eidama parko tekeliu pastebejau mergina labai panasia i mane. Ji atrode tarsi as buciau grizus is praeities. Priejusi arciau nusprendziau ja uzkalbinti. Isgirdusi: sveika, ji kilstelejo galva ir kazka po nosim burbtelejo. As jos paklausiau ar nieko pries, kad as atsisesiu salia? Nesulaukusi jokio atsakymo as prisedau, o ji net nepazvelge i mano puse. Truputi patylejusi prabilau:
- Zinai tu atrodai lygiai taip pat kaip as buvau penkiolikos. Kodel tu cia sedi? Ji atsisuko i mane ir tare:
- Mano gyvenime siuo metu yra labai daug problemu. As bijau gyventi ir laukti rytojaus, nes nezinau kas dar blogo gali nutikti. Zvilgtelejau i ja ir tariau:
- Nebijok viskas bus gerai. Nekreipk i tas problemas demesio tiesiog megaukis gyvenimu ir buvimu su artimais zmonemis, nes nezinai kiek laiko tau liko su jais matytis, kalbetis ar tiesiog buti kartu. Gal but sulaukusi mano metu tu busi visiskai viena nieko nebeturesi ir paskui visa likusi gyvenima save grausi kodel nesielgei taip kaip as tau tika sakiau. Dziaukis kiekviena akimirka. O visi juodi debesys praeis ir viena diena tavo danguje vel svies saule. Viskas praeina, kai ateina laikas. Mes turim buti kantrus tiek laukdami sviesesniu dienu, tiek besimokindami dalyka kurio mums niekaip neiseina ismokti. Kantrybe dorybe. Prisimink tai. Nepasitikek visais zmonemis, nes kaikurie is ju gali tik apsimesti gerais draugais, o kai pritaikys momenta priselins is pasalu ir susmeiks peili i nugara. Nelaimes parodo kas yra tikri draugai. Kas liko su tavimi, jais gali pasitiketi, nes jie myli tave ir tu jiems rupi, saugok ir mylek juos. Jokiu budu neziurek ka sako kiti. Mastyk savo galva. Jei tau atrodo, kad ka tu sugalvojai tau pravers ar tu tiesiog busi laimingesne, nesivarzyk ir daryk tai. Ir jokiu budu neieskok gyvenimo meiles, nes ji ateina tada kada maziausiai tikiesi.Sekmes tau gyvenime ir niekada nepasiduok suklupus. Nes taves laukia sviesesnis rytojus. Sekmes tau.
Visa tai pasakius ruosiausi stotis ir eit, bet ji mane tiesiog apsikabino ir tyliai paklause:
- Is kur tu zinai kad ateis geresni laikai? As zvilgtelejau i Maria , kuri isijautusi zaide su zaisliniu telefonu vezimelyeje ir mano veida papuose sypsena. Atsisukus prabilau:
- Mano gyvenimas nebuvo rozemis klotas. As klupau vel stojausi ir vel klupau ir vel stojausi. Is manes Dievulis ateme viska ka turejau, bet as nepasidaviau norejau irodyti, kad esu stipri ir galiu viska iskesti. Taciau vienai viska istvreti buvo sunku. Ieskojau zmogaus uz kurio galeciau pasilaikyti , radau nuostabu drauga kuris man padejo. Po to jis isejo ir paliko mane viena. Likau as jam iki dabar dekinga ir skolinga uz visa geri, uz svelnuma, uz tai kaip apgindavo kai kas bandydavo pasisaipyti, ir panasiai. Atrode gyvenimas pagrazejo ir vel pasirode audra su griaustiniais ir zaibais. Ir si karta pasirode zmogus kuris tapo mano geriausiu draugu, paskui vaikinu, o galiausi mano dukrytes tevu. Jis man padejo, padeda ir tikiu kad pades visose graziose ir ne gyvenimo situacijose. Is manes Dievas vienus ateme kitus dave. Jis mane apdovanojo uz tai, kad nenuleidau ranku ir kovojau. sekmes tau mieloji. Niekada nepamirsk tu nuostabi, tu viska gali tiesiog tikek:)
Ji dar karta mane apkabino, o skruostu riedejo asara. As pakilau nuo suoliuko nieko nesakiusi, dar karta zvilgtelejau i mergaite, syptelejau ir nuejau.:)
Ka jus pasakytumet paauglei/iui sau?;)
XoXo
Rasa
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment