Ka noreciau pasakyti paauglei sau

Kaip ir kiekviena diena isejau pasivaikscioti su savo princese i parka. Eidama parko tekeliu pastebejau  mergina labai panasia i mane. Ji atrode tarsi as buciau grizus is praeities. Priejusi arciau nusprendziau ja uzkalbinti. Isgirdusi: sveika, ji kilstelejo galva ir kazka po nosim burbtelejo. As jos paklausiau ar nieko pries, kad as atsisesiu salia? Nesulaukusi jokio atsakymo as prisedau, o ji net nepazvelge i mano puse. Truputi patylejusi prabilau:
- Zinai tu atrodai lygiai taip pat kaip as buvau penkiolikos. Kodel tu cia sedi? Ji atsisuko i mane ir tare:
- Mano gyvenime siuo metu yra labai daug problemu. As bijau gyventi ir laukti rytojaus, nes nezinau kas dar blogo gali nutikti. Zvilgtelejau i ja ir tariau:
- Nebijok viskas bus gerai. Nekreipk i tas problemas demesio tiesiog megaukis gyvenimu ir buvimu su artimais zmonemis, nes nezinai kiek laiko tau liko su jais matytis, kalbetis ar tiesiog buti kartu. Gal but sulaukusi mano metu tu busi visiskai viena nieko nebeturesi ir paskui visa likusi gyvenima save grausi kodel nesielgei taip kaip as tau tika sakiau. Dziaukis kiekviena akimirka. O visi juodi debesys praeis ir viena diena tavo danguje vel svies saule. Viskas praeina, kai ateina laikas. Mes turim buti kantrus tiek laukdami sviesesniu dienu, tiek besimokindami dalyka kurio mums niekaip neiseina ismokti. Kantrybe dorybe. Prisimink tai. Nepasitikek visais zmonemis, nes kaikurie is ju gali tik apsimesti gerais draugais, o kai pritaikys momenta priselins is pasalu ir susmeiks peili i nugara. Nelaimes parodo kas yra tikri draugai. Kas liko su tavimi, jais gali pasitiketi, nes jie myli tave ir tu jiems rupi, saugok ir mylek juos. Jokiu budu neziurek ka sako kiti. Mastyk savo galva. Jei tau atrodo, kad ka tu sugalvojai tau pravers ar tu tiesiog busi laimingesne, nesivarzyk ir daryk tai. Ir jokiu budu neieskok gyvenimo meiles, nes ji ateina tada kada maziausiai tikiesi.Sekmes tau gyvenime ir niekada nepasiduok suklupus. Nes taves laukia sviesesnis rytojus. Sekmes tau.
 Visa tai pasakius ruosiausi stotis ir eit, bet ji mane tiesiog apsikabino ir tyliai paklause:
- Is kur tu zinai kad ateis geresni laikai? As zvilgtelejau i Maria , kuri isijautusi zaide su zaisliniu telefonu vezimelyeje ir mano veida papuose sypsena. Atsisukus prabilau:
- Mano gyvenimas nebuvo rozemis klotas. As klupau vel stojausi ir vel klupau ir vel stojausi. Is manes Dievulis ateme viska ka turejau, bet as nepasidaviau norejau irodyti, kad esu stipri ir galiu viska iskesti. Taciau vienai viska istvreti buvo sunku. Ieskojau zmogaus uz kurio galeciau pasilaikyti , radau nuostabu drauga kuris man padejo. Po to jis isejo ir paliko mane viena. Likau as jam iki dabar dekinga ir skolinga uz visa geri, uz svelnuma, uz tai kaip apgindavo kai kas bandydavo pasisaipyti, ir panasiai. Atrode gyvenimas pagrazejo ir vel pasirode audra su griaustiniais ir zaibais. Ir si karta pasirode zmogus kuris tapo mano geriausiu draugu, paskui vaikinu, o galiausi mano dukrytes tevu. Jis man padejo, padeda ir tikiu kad pades visose graziose ir ne gyvenimo situacijose. Is manes Dievas vienus ateme kitus dave. Jis mane apdovanojo uz tai, kad nenuleidau ranku ir kovojau. sekmes tau mieloji. Niekada nepamirsk tu nuostabi, tu viska gali tiesiog tikek:)
Ji dar karta mane apkabino, o skruostu riedejo asara. As pakilau nuo suoliuko nieko nesakiusi, dar karta zvilgtelejau i mergaite, syptelejau ir nuejau.:)

Ka jus pasakytumet paauglei/iui sau?;)
XoXo
Rasa

Tobulas ruduo

Na stai baigesi musu visu numyleta vasara ir i kiemus atskubejo dede ruduo. Jis isvijo siltus ir sauletus orus, o  atsinese salta veja ir lietu. Daugumai ruduo nepatinka, taciau man jis prie sirdies. Man patinka visas tas perejimas is vasaros i rudeni. Fainas jausmas is drabuziu spintos isimti visus vasarinius drabuzius ir juos pakeisti siltesneis. Nuostabus rudenio ir vakarai, kai susirangai savo megstamam foteliuke apsirenges savo mylima, bet jau seniai nutrinta megztini, pasiimi garuojanti puodeli arbatos, sedi klausai muzikos, ziuri pro langa kaip lietaus lasai soka tango ant stiklo arba kaip koks zmogelis bando pasislepti nuo lietaus. Dievinu rudeninius pasivaiksciojimus. Po vasaros buni pavarges nuo karscio ir taip norisi tokio supykusios dangaus, kuris nezinia kada pravirks. Vaikstai nezinioje, kaip ir gyvenime nezinai kas atsitiks rytoj. O kaip grazu vaikscioti po medziu alejas kai paputus vejeliui lapais pradeda lyti ir ne betkokias, o spalvotais. O tas neapsakomas jausmas kai eini ir po kojomis snara lapai yra kazkas tobulo. Man patinka net ir lietingi pasivaiksciojimai, kai visas permirkes gristi namo ir bandai susisilt,  tada ivertini namu jaukuma.

Sis ruduo bus visiskai kitoks nei praitas ar uzpraitas. Siais metais Maria jau mokes vaiksciot ir bus didele mergaite, kuri nores viska isbandyti. Noriu ja ismokyti dziaugtis visais metu laikais, nes jie visi turi kazka grazaus. Speju as taip pat ji dar labiau pamilsiu. Nusipirksim cebatukus, dideli sketi arba tiesiog po lietpalti ir eisim ieskoti nuotykiu. Soksim lietuje, pliuskensimes balose, maudysimes lapu pusnyse( jei tik tokias rasim), o paskui grizusios sedesim apsikabine fotelyje ir ziuresim mylimiausius multikus. 

O kaip atrodo jusu tobulas ruduo?

Buciuoju

Rasa

Kuo skiriasi berniukas nuo vyro

Prisimeni, kai buvom mazos mergaites sakem, kad  niekada nesusirasim vyru, neturesim vaiku ir mirsim budamos vienos. Mums atrodydavo, kad musu svajoniu princas niekada i mus nepaziures, mums nei labas nepasakys, nes mes nebuvom ''ledines' merginos, kurios tiek isvaizda, tiek elgesiu patraukdavo musu jaunikiu demesi. Lengvai susizavedavom graziu veideliu ir gera iskalba, neziuredavom koks zmogaus vidus. Norejom tureti butent ta kurio visos nori. Argi ne naivu? O kai isimylejom aklai, mus tiesiog pavedziojo uz nosies ir numete kaip kokia panaudota nosinaite, niekam jau nebereikalinga. Tada verkdavom kiauras naktis, ziuredavom filmus, klausydavom muzika kuri primindavo mums juos. Viska istvere atsistojom ir iskelem galvas i virsu pasizadedamos sau daugiau niekada nebeisimyleti. Dabar kai pagalvoji kokios mes buvom naivios svajokles. Aukso ieskodavom sieno kupetoj, o ji radom ant kelio besimetanti kai to maziausiai tikejomes.

Deje tik suaugusios supratom, kuo skiriasi berniukas nuo vyro ir kuri mes noretumem tureti pasoneje. Tik suaugusios supratom, kad mes mylim ne tik akimis, bet ir sirdimi, o ir musu svajoniu princu idealas pasikeite kardinaliai. Kai budamos 16 norejom tureti grazuoliuka kuris atrodo tarsi nulipes nuo zurnalo virselio, kurio visos pavydetu, kuris turetu masina, na jei turetu turtingus tevelius irgi butu neblogai, zinoma, kad galetu apginti. O kaip visas sis idealas pasikeite, kai mes sumoteriskejom ir labiau supratom ko mes norim? Mums pasidare nelabai svarbu ar jis turi masina, ar turi turtingus tevelius ir ar rengiasi dizaineriu drabuziais. Mes norejom paprasto, kuri mes myletumem. Mums nebereikia berniuko nuo virselio kuris nori pasilinksminti su betkuria, nes jis zino, kad turedamas grazu veiduka jis tai gali. Dabar  uztenka tokio, kuris mums atrodytu grazus ir  nesvarbu ka apie jo isvazda mano kiti svarbiausia, kad jis mums grazus susiveles, nesiskutes ar padazu issitepliojas zanda, nes jis - grazus visoks. Mums pasidare idomus ir zmogaus vidus. Nebenorim berniuko grazuoliuko, kuris  nemoka nieko daugiau pasakyti tik kaip: va vakar musiausi su tuo, o vakar gerem su anuo. Norisi tokio kuris butu protingesnis uz mus bet ne per daug ir ne visur, bet  kaskart ka nors pasakytu naujo ko dar nezinojom ir kas gali mums kurnors praversti gyvenime. O kam reikalingas berniukas, kuris nesirupina savo mergina ir kuriam svarbiau draugai nei mylimoji? Mes norim seimynisko vyruko, kuris karts nuo karto mus nustebintu parneses geliu, pagamines skania vakariene arba jei sergam kad slaugytu ir neleistu ne tik pajudeti is lovos, bet ir pajudinti pirstuka, o apie pasirinkima draugai ar mergina net nebutu jokios kalbos jis aisku rinktusi savo dievaite. Mums reikia  tikru vyru kurie myli moteris ne uz grozi, o uz meile, siluma, svelnuma, rupesti kuri dovanojam jiems. 

O zinot koks mano vyro idealas? Tai mano vyras. Jis pats tobuliausias toks apie koki svajojau ir kuri radau visai atsitiktinai to net nesitikedama. Ir as ji myliu ne uz grozi,bet uz tai koks jisai zmogus, koks mylintis vyras ir koks mylintis  tetis yra.
Gyvenimas mums parenges daug netiketumu ir mes nezinom kur ta vieninteli surasim. Niekada neieskokit jie kaip grybai po lietaus isdygsta netikeciausiose vietose:)

p.s jei tau dabar 16 ir galvoji, kad numirsi viena ir niekada gyvenime nesurasi savo svajoniu jaunikio, zinok tu labai klysti. Geriau atsidek mokslams, pomegiams draugams ir kai maziausiai tikesiesi jis pasibels i tavo duris:)


XoXo
Rasa:*

Mommy monday: Kelione lektuvu su kudikiu

Sveikuciai!!!

Vaizdas pro langa

Jau skrisdama i Lietuva galvojau apie nauja posta kurio tema bus kelione lektuvu su kudikiu. As i Lietuva skridau viena su savo mazaja dukrele kuriai tada buvo 11men. Nezinau tikesit manim ar ne, bet as tai kelionei bandziau nusiteikti gal kokia puse metu. Mane gazdino vien ta mintis kad 3val reikes prasedeti lektuve ir ka reikes daryti jei vaikas prades verkti arba nebenores sedeti ir pan. Mano galva tiesiog plyso nuo minciu, o ka daryt jeigu? Pas visus klausinejau kaip jiem sekesi su savo mazaisiais skristi ir kaip bebutu keista visi vieningai atsakydavo:''puikiai nera ko jaudintis. pamatysi ji tau pramiegos visa laika'' . Taciau visi tie padrasinimai man visai neatrode paguodzianciai, nes kiekviena karta kurnors skrisdama girdedavau, kaip nors vienas vaikas pradeda verkti ir ji sunku buna nuraminti. Todel nusprendziau savo patirtimi pasidalinti su jumis:) Gal kas pravers, o gal nuraminsiu nors truputi.

*Taigi pirmas dalykas -  jeigu keliaujat viena/s su mazuciu vaikuciu neprisikraukit pilno rankinio bagazo, kad jis paskui vos uzsisega. Jau geriau turet reikalingus daiktus kurie pravers kelioneje negu prisideti dar visokio nereikalingo slamsto ir paskui leidziantis lektuvui bandyti viska sugrusti atgal. JOKIU BUDU NEDEKIT I RANKINI BAGAZA DAIGTU KURIU JUMS NEREIKES LEKTUVE IR KURIE GALBUT NETILPO JUMS I LAGAMINA. PATOGUMAS PIRMOJE VIETOJE!

* Seskites prie lango. Visu pirma vaikui bus patogiau miegoti, o antra kai leliukas pabus jis gales pasiziureti pro langa ir pasigrozeti tuo nuostabiu vaizdu.

* Pasiimkit kelis mylimus jusu vaiko zaisliukus. Tarkim as emiau 3 knygutes, nes mano mazoji dievina jas vartyti ir kol jas visas perves po 50 kartu as galesiu kokia 15 min atsipusti ir zinoti kad  ji neverks. Taip pat turejau 2 kramtukus deja ju net neprireike. Taip pat ji labai megsta delioti is krepselio daigtus ir paskui atgal sudeti, kadangi neturejau jokio panasaus zaislo man pasitarnavo fotoparato deklas ir kramtukai mes ji bandydavom juos ideti ir istraukti, uzsegti uztrauktuka ir atsegti. Taip pat mums labai patiko saugos dirzas, atrode kad visa amzinybe mokinomes ji atsegti:D Ir paveiksliukai ant sedynes priesais mums sukele begale kalbu ir juoko, nes vos paspaudus ant zmogeliuko su pirstuku mama sakydavo: pyyyyyp.

knygutes:)

* Jeigu jusu vaikas jau bando valgyti pasiimkit kokiu nors vaikisku traskuciu tai irgi uzsiemimas;D kol valgo tol ramu;D Taip pat nepamirskit buteliuko su pienu ir kito buteliuko su gaiviu gerymu as dar buvau ir trecia buteliuka pasiemus kuriam buvo skystas jogurtas. Jeigu pieno ir arbatos nebenori gert, jogurta vistiek zaidimo forma palaizys ir vel gi uzsiemimas;DDD

* Jeigu vaikiukas jau stovi leiskit jam atsistoti jums ant keliu ir apsizvalgyti kas yra dar lektuve, gal atsiras zmogus kuris mazyli pakalbins ir lelius pasidarys laimingas.

* Taip pat nepamirskit pasiimti uzklotuko, gali but kad jums nereikes  jo vaikui uzkloti, bet puikiai pasitarnaus kaip pagalvele mazyliui, ir jums ne taip ranka nuspaus.


* Taip pat reikia nepamirst kylant ir leidziantis lektuvui leliukui duoti buteliuka su pienu tada jam neuzguls ausyciu ir jis bus ramus.

* Nebijokit pajuokinti vaiko keistais balsais ar siaip kokiom sugalvotom nesamonem, mano galva jau geriau besijuokiantis vaikas ant viso lektuvo negu verkentis.

linksmybes lektuve

Tikiuosi kazkam pagelbejo sis mano postas:)  

Dekui, kad skaitet ir iki greito susitikimo:)

XoXo

Rasa

Atostogos Lietuvoje

Sveiki mielieji,

Na stai po ilgos pertraukos sugrizau i savo numyletina blogspota. Buvau beveik 3 savaitems isvykus i Lietuva, mazajai daryti pasiuko ir zinoma aplankyti giminiu bei draugu. Buvo labai gaila palikti Anglija, nes joje liko musu dalele sirdutes- tai yra pats geriausias ir mylimiausias vyras pasaulyje. Kadnagi Lietuvoje buvome tik mes abi tai pirmos kelios dienos buvo ypac sunkios, nes vis galvodavau kaip musu tetukui sekasi ir kaip noreciau, kad jis butu salia. Negana to Maria nenorejo su niekuo buti isskyrus mane, nes vos tik palikdavau su mociute kol nueisiu i WC ji uzsirekdavo besaukdama mama. Plius  pirma savaite turejau labai daug reikalu, kuriuos turejau be jokiu atideliojimu sutvarkyti. Nepaisant viso to sugebejau susitikti su kaikuriomis giminemis ir draugais ir net nuvaziuoti i kaima pas mociutes seseri ir ten uztureti mini baliuka su nuostabiausia teta pasaulyje.:)

Maria pirma karta orouoste:)

Antroji savaite praejo kiek sklandziau. Maria pradejo prisileisti mociute todel as galejau biski atsipusti. Viena vakara pasisedejau su mamos drauge. Labai linksmai ir nuosirdziai pasikalbejom, atsigerem arbatos su sausainiukais ir issiskirstem. Kita diena buvau pas savo ''teti'' ir jo drauge. Ramune(jo drauges vardas) pats nuostabiausias zmogus. Pas juos namuose net Maria jautesi kaip namie ir sliauziojo po visa buta. Tik ten ji budavo nuostabus vaikas, taip ir noredavosi pas juos sugristi.:) Trecia diena susitikau su savo vaikystes drauge Marija. Uzturejom nuostabu vakara su trupuciu sampano ir poakalbiais iki vidurnakcio. Turejau viena laisva vakara pabuti viena  tik su drauge be vaiku ir vyru;DDD

Darom brm brm su vezimu:D

Nors ir tu susitikimu nebuvo perdaugiausiai, nes visi buvo jau isvazineja i Vilniu ar Kauna mokytis, bet uzturejau tikrai gera laika. Net sugebejau netycia susirasti giminiu.;D Pasirodo mano vaikystes drauges vaikinas yra mano sunenas:D ha ha kaip juokingai skamba;DDD O Maria sutiko savo pirmaji trecios eiles pusbroli:DD Na ir sutapimai ir atsitiktinumai. Kai viska issiaiskinom dar ilgai juokemes;D

Dvi Marios ir viena ne i tema;D

Taip part reikia nepamirsti Marios pirmojo gimtadienio, kuri sventem Lietuvoje. Atejo mano krikstu mama su  savo mama, krikstu tetis su mama ir ''tetis'' su drauge, visi subego pasveikinti mazosios jubiliates. Ka veikem per gimtadieni? Kepem saslikus, sakem tostus, snekejom, putem zvakutes ir zinoma valgem daug daug tortu:D

Marios pirmas gimtadienis:)

Paskutines dvi dienas praleidau namuose su mociute, dieduliu ir Maria. Ziurejau lietuviska televizija ir vis burbejau kaip nera ka ziuret;DD vakarais snekedavau su savo meile seile ir apie 24val eidavau miegot.
Kai grizom namucio pajauciau palengvejima, kad visa seima vienoje vietoje ir kad mano namai ten kur mano mazieji ziauruciai.

Maria su promociute supasi:)

P.S Iskarto noriu atsiprasyti tu zmoniu kuriu nepaminejau vardais su kuo buvau susitikusi tiesiog man buvo pakankamai sunku parasyti savo ispudzius is Lietuvos. Ir gal jus nepatikesit, bet si irasa bandziau rasyti kokia 20 kartu ir kiekviena karta pabaigus istrindavau.;/ 

Taip pat atsiprasau, kad taip ilgai nerasiau, nes po tokiu atostogu norejau pasidziaugti savo seimuke, ka ir dariau pirmas 5 dienas, o paskui bandziau sutvarkyti tobulai namus, nes tik as taip moku:D che che.:) 

Jokiu budu negalvokit, kad as jus pamirsau, tikrai taip nera. Is Lietuvos grizau su didziausiu sarasu temu kuriomis rasysiu naujus postus ir dziuginsiu(arba ne:D) jus mielieji.

Vaikystes drauges:)

 Aciu, kad esat su manim :)

Manyciau siam kartui tiek:) Susimatysim greitu metu:)

Buckis:*
Bukit laimingi:)*