Snd keista diena. Nuo pat ryto guliu lovoje, narsau internete, mastau, skaitau. Vakar kaip zinot o gal ir ne buvo mano gimimo diena. Dabar as jau 21!😒 Idomu kokie bus sie metai? Gal geresni gal blogesni o gal tokie pat?
Snd pagavau save landziojant uzdraustajam skyrelyje kuris vadinasi prisiminimai. Po issiskyrimo su savo ex as pamirsau muzika. Nustumiau ja kazkur toli toli. Taip atsiribojus nuo jos praradau didele dalele saves...😔 Ir kodel taip ivyko? Mano smegenys labai gerai isdresuotos. Jos moka sudelioti viska I savo vietas kad sirdute ramiai gyventu nepatirdama labai didelio streso. Mano smegeneles nusprende jog pirmas dalykas kurio reikia atsikratyti muzikos. Kodel? Todel kad as su savo ex labai mylejom muzika. Pas mus ji pradedavo groti vos tik pabusdavom o uztildavo Kai eidavom miegoti. Muzika buvo musu varikliukas. Muzika susirinko daigtus ir isejo pro duris net neatsisveikinus, o snd nesdrasiai pasibelde I mano duris ir as jas praveriau.... Kodel? Smegenytes mano snd depresines nuotaikos todel sirdis pereme valdzia I savo rankas....😳 Sirdis dave pirstams nurodymus ieskoti internete muzikos. Rado begalia melodiju su dar daugiau prisiminimu( nezinau kodel bet dainos man primena zmones Arba atsitikimus). Sirdis klausesi ilgai tu velniskai graziu iki sirdies gelmiu zinomu melodiju iki tol kol protas atsipeikejo ir isjunge. Isjungus muzika vaizdai pries akis nustojo plaukti ir vel pradejau mastyti tik si karta apie tai kaip as neturiu sau vietos.😞 Uzpludo prisiminimai kaip as turejau savo nuosava kambari. Ir pamasciau kaip dabar noreciau tureti toki kuriame as buciau valdove! Jame galeciau daryti bet ka ir niekas man negaletu nieko pasakyti nes tai butu mano tvirtove ir mano taisykles;) supratau viena man namuose truksta savos erdves😔 noreciau tureti savo nors maza sleptuve kurioje galeciau jaustis saugi ir pasisleti nuo visu blogu minciu. Kai buvau maza as visada slepdavausi kampe uz uzuolaidu. Galvodavau kad ten manes niekas neras ir as ten jausdavausi saugi.:) Kai paaugau uzsiropsdavau ant palanges pasidedavau pagalve ir guledama ziuredavau kaip skraido lektuvai arba kaip langu leidziasi lietaus lasai. Jausdavau viduje ramybe.... Ir visa tai kazkur dingo.
Kai buvau mazesne as megdavau svajoti. As visada svajodavau pries miega. Tuo metu buvau laiminga. Hm atrodo netaip ir seniai jauciau ta laime sirdyje tik tada nesupratau to..... O dabar paskutiniu metu as jauciuosi tokia nelaiminga..... Vis mastau ko man truksta iki pilnos laimes? Deja atsakymo niekaip nerandu;/. Noreciau atrasti ta laimes formule, o gal ji tokia net neegzistuoja? Galbut zmones toki kvaili sutverimai kurie nesugeba buti iki galo laimingi? Gal mes visi apzoros norintys vis dar dar ir dar o kuo daugiau turim tuo nelaimingesni daromes?
Ech pogimtadienine depresija uzvalde mane! Kaip ja isvaryti? Nezinia....😁
Myliu buciuoju ir iki😘😍🌸
