Snd ipatinga diena musu maziukei suejo menesiukas. Net nezinau ar sis men praejo greitai ar letai. Is vienos puses ziurint jis ejo tarsi amzinybe nes per si men mes tiek visko patyrem ir as tiek visko ismokau ir nebebijau buti su ja kaip kad seniau. Taip laukiau kada sueis tas men nes buvo ir sunkiu akimirku kai atrode viskas nebegaliu as luztu emociskai. Taciau praejus keletui val ir vel stojiesi ant koju ir galvoji as sugebesiu:). Bet is kitos puses paziurejus sis men praejo taip greitai kad as net negaliu patiket mes jau men mes jau tokios dideles. Atrodo dar tik vakar ta maza kuzlikuti parsivezem is ligonines su tiek nerimo ir meiles sirdyse o stai ji jau tokia didele augina zandus ir mokosi pazinti ne tik ja supanti pasauli bet ir jos pacios sparciai auganti kuneli:( speju as net nepastebesiu kaip ateis kaledos. Laukiu nesulaukiu musu pirmuju tikru kaledu Ech as ir vel noriu kad laikas greiciau begtu. Nesuprantu kodel as nesugebu megautis siuo nuostabiu laikotarpiu:) Reikia megautis ir isnaudoti visas katik iskeptos mamos galimybemis:) Juk motinyste veza:)
Iki susitikimo:p
Buciniai:*
Mes sakom peace:D man jau nen:D
No comments:
Post a Comment