Sveiki,
Kaip ir kiekvienais metais aš sugrįžtu čia, kad aprašyčiau savo prabėgusius metus.:) Kodėl? Tiesiog man patinka po kiek laiko ateiti čia ir prisiminti kokia aš tais metais buvau, ko pasiekiau, ką iš savo svajonių išpildžiau.
2016 buvo visiškai kitoki nei praėją 2015. Šiemet aš supratau labai daug dalykų. Su kiekvienais metais mano vertybės keičiasi ir tik į gerą.
2016 pradžia niekuo neišsiskyrė. Dienos slinko kaip anksčiau. Viskas prasidėjo pavasario pabaigoje. Nežinau kaip dabar turėčiau save įvardinti - tikriausiai buvusia youtubere, nors kas čia žino gal ateis diena kada aš pakeisiu savo nuomonę ir sugrįšiu ten. Būtent šiemet aš nusprendžiau pradėti laužyti standartus kurie yra užvaldę lietuvišką youtube pasaulį. Pagaliau išdrįsau išsakyti savo nuomonę kurią ne visi norėjo primti. Aš supratau, kad visdar vyrauja tas durnas vienodumas, kai visi bando būti kaip vienas. Vien todėl žmonės bijo išsiskirti, bet aš nebijojau....
Supratau vieną dalyką, kad man nebesvarbu tie didėjantys skaičiukai, like ar dislike. Norėjau ekspermentuoti, parodyti, kad suages žmogus gali durniuoti ir tam nėra amžiaus cenzo ir vėl likau nesuprasta.
Vakar vakare supratau vieną paprastą dalyką: Pavargau nuo neigiamų komentarų, pavargau nuo smerkimo, kad aš kitokia, nenoriu būti dar vienu žmogumi apie kurį rašys Lietuvos spauda(ji nemoka gražiai rašyti ), noriu RAMYBĖS. Todėl vakar priėmiau sprendimą užblokuoti visus video ir pagalvoti ko aš ištikrųjų noriu iš youtube ir ar man viso to reikia......
2016 rudenį po trijų metų pertraukos buvau Lietuvoje. Labai norėjau ten važiuoti, nes buvau išsilgus gimtų vietų. Negaliu sakyti, kad man visiškai nepatiko, tiesiog supratau, kad nebenoriu ten gyventi. Faina buvo sutikti mylimus žmones, pasivaikščioti po pažįstamas, prisiminimų pilnas vietas. Kaip bebūtų gaila ne viskas buvo taip gražu kaip, kad gali pasirodyti. Likau labai nusivylusi valstybinėm įstaigom, kuriose žmonės nemoka elgtis kaip jiems privaloma. Manau labai nemandagu kai ateini ir tavęs neišklauso ir kartoja tik vieną frazę ''Tu to nepasieksi''. Aš esu užsispyręs žmogus tad pasiekiau visko ko norėjau, bet tai man kainavo daug nervų ir pastangų, nes dirbantys asmenys nemoka įstatymų ir nežino kaip tinkamai reikia dirbti. Kai pasiekiau ko norėjau mane išlydėjo su pykčio kupinu žvilgsniu vien todėl, kad buvo ne taip kaip jie norėjo....
Taip pat liūdnas vaizda kai eini ir matai daug apleistų pastatų ir supranti,kad kuo toliau tuo labiau žmonės bėga iš gimtinės, nes nebeįmanoma gyventi. Algos mažos, o kainos kosminės.. Kodėl sakau neįmanoma? Buvo nutikimas kai ėjau pasivaikščioti su trim vaikais ir jauna šeima eidama man už nugaros šnekėjosi '' TU MATAI KOKIA JAUNA IR KIEK VAIKU TURI? KAIP JINAI JUOS VISUS IŠLAIKO''.... Liūdna labai liūdna.....
Grįžus iš Lietuvos su vyru nusprendėm atsisakyti mėsos. Ne aš ne vegetarė, aš tiesiog nebevalgau mėsos ir tiek. Jaučiuosi daug sveikesnė ir maisto gaminimas man pradėjo patikti. Nekenčiau daryti maisto iš mėsos, man tai buvo kažkokia kankynė. Sukąndus dantis darydavau vyrui valgyti, o padariusi nebegalėdavau to maisto valgyti..... Dabar aš su mielu noru gaminu maistą ir net kaip tikra šeimininkė ragaunu, ko niekada nedarydavau. Tai tapo malonumu, o ne kančia.
2016 žiema. Pradėjau galvoti ko noriu iš gyvenimo. Youtube veiklai nebeturėjau nei jėgų nei didelio noro reikėjo surasti naują veiklą, kuri mane atpalaiduotų po šurmulio pilnos dienos. Ir mano nuostabai labai greitai radau pakaitalą. Nėrimas - mano gyvenime užima didelę vietą. Užsimdama šia veikla pamirštu visas problemas, numalšinu galvos skausmą, o labiausiai mane džiugina, kad ką aš darau patinka žmonėms. Po truputį mano hobis pereina į mini versliuką ir noriu tikėti, kad 2017 aš ir toliau užsimsiu šia veikla ir džiuginsiu dar daugiau žmonių.
Taip pat šiuo laikotarpiu apėmė mane liūdnos mintys, kažko trūko gyvenime iki pilnos laimės. Pradėjau domėtis minimalizmu ir po truputį, mažais žingsneliais prasidėjo mano namų valymas nuo nereikalingų daigtų. Po truputį į mano gyvenimą ateina ramybės ir harmonijos jausmas. Labai noriu tikėti, kad naujais metais aš ir toliau bandysiu apsivalyti nuo nereikalingų daigtų, o paskui pereisiu prie nereikalingų minčių valymo, bet viskas po truputį.
Taip pat pasikeitė požiuris į vaikų auklėjimą. Seniau galvojau, kad jei vaikas gaus mažai dovanų jis jausis prastesnis, nes kitas gavo daugiau.... Klydau.... Dovanų gausa išlepina vaikus. Šios kalėdos buvo kitokios aš pirkau vos kelis žaislus ir jie buvo mediniai nes norisi man patvarumo ko plastmasė neturi. Rezultatas: vaikai labiau džiaugėsi dovanom, plius jos daug mieliau atrodo nei tie plastmasiniai žaisliukai.
Žiema man atnešė daug permainų... Paskutinėm dienom supratau ko man labiausiai trūksta gyvenime - tylos ir ramybės. Aš gyvenu šurmulio pilnam mieste, pasilgau gamtos garsų, o ne mašinų ūžesio. Noriu tikėti, kad 2017 aš turėsiu galimybę ištrūkti ten kur busiu tik aš ir gamta.....
Va taip atrodė mano 2016 metai daug permainų ir dar daugiau planų naujiems metams.
Noriu tikėti, kad 2017 aš rašysiu čia daugiau, nes kartais taip norisi išsipasakoti, pasidalinti atradimais ir džiaugsmais.
Noriu Jums visiems palinkėti nuostabių 2017 metų. Tegu jūsų svajonės išsipildo:)
Rasa:)
