Sveiki,
Net nepastebejau kaip prabego velykos, kurios buvo ipatingos, nes kiekvienos sventes i mano seima atnesa naujas tradicijas. Dievinu sventes, jas organizuoti ir kurti tokias kokiu noriu. Nusprendziau su jumis pasidalinti savo isgyvenimais ir pojuciais kuriuos paliko velykos ne tik atmintyje, bet ir mano sirdyje.
Pradeti pirmiausia reiketu manau nuo to kaip musu seimoje atsiranda naujos tradicijos. Pirmas dalykas tai tas, kad as esu lietuve todel visa laika svesdavau sventes taip kaip iprate yra lietuvoje gyvenantys, taciau mano vyras yra rusas todel jo sventes truputi skiriasi nuo mano. Kadangi nenoriu nuskriausti nei saves nei jo nusprendziau isimintiniausius dalykus kaip svesti velykas paiimti is jo ir is savo vaikystes prisiminimu ir visa tai sudare pagrinda. Antras dalykas yra tas, kad mes turim maza princese kuriai sios velykos buvo antros ir ji jau daug ka supranta todel norejosi, kad ir jai sios sventes butu isimintinos todel reikejo biski pasukti galva kokias atrakcijas jai reikia sugalvoti ir viena aisku, kad ju dauges su kiekvienais metais, nes mazoji vis daugiau supras ir noresis, kad visos sventes jei istrigtu giliai atmintyje, kad veliau visas musu sukauptas ir paciu sugalvotas tradicijas ji perduotu savo vaikams.
Musu velykos prasidejo sestadienio vakara. Kadangi mano vyras visa laika svesdavo velykas pas senelius is vakaro, mes sia tradicija taip pat pasisavinom. Vakarienei iskepe dideli kiaulienos kepsni su daug cesnako ir lauro lapu. Si patiekala darydavo jo senelis butent vakare pries velykas. Kol mesa kepe mes visi marginom kiausinius. Na siaip tai nelabai to galima pavadinti marginimu, nes ant kieusiniu dejom lipdukus, taciau Mariai ir si atrakcija patiko, nes leidom isrinkti lipduka ir paduoti ji teciui, kad uzdetu. Taip pat kaip mano vyras yra iprates ziurejome misias, kurias translevo per rusu televizija is Maskvos. Ziuredama jas likau nustebinta baznycios grozio, barzdotu kunigu, kurie atrode toki atsidave savo darbui, zmoniu gausos kuria pagrinde sudare jaunimas. Paziurejus misias sedom prie stalo vakarieniauti, bet pries pradedant valgyti pas rusus yra priimta pasiimti viena marguti ir ji padalinti ant tiek zmoniu kiek sedi prie stalo. Po sio ritualo jau galima valgyti ir kepsni, kuris buvo dieviskai skanus. Pavalge vakariene ejom miegoti, nes buvo pakankamai velu.
Ryte atsikelem, visi pasipuosem ir ejom sesti prie velykinio stalo. Kaip lietuviams iprasta dauzem margucius ir ziurejom kurio bus stipriausias. Maria pirma karta bande visus nugaleti, taciau nesekmingai, nepaisant to ji uzturejo linksma laika juos bedauzant:) Kai pavalgem parodem Mariai velyku zuikio dovanas, kurios jei begalo patiko. Kadangi buvo blogas oras negalejom iseiti pasivaikscioti i parka kaip iprasta mano seimoje, taciau del to labai nenusiminem, nes ir namuose sugebejom visi linksmai pazaisti, ziureti filmus begeriant latte kava su rusisku velykiniu pyragu.
Stai taip atrode musu velykos!;) zinau viena kitais metais jos bus dar linksmesnes, nes maria bus didesne ir man reikes sugalvoti nauju atrakciju, kurios prisides prie senuju jau sukauptu tradiciju.
Tikiuosi jus taip pat turejot nuostabias sventes. Jei turesit noro ir laiko komentaruose parasykit kaip jus atsventet velykas ir kokios tradicijos jusu seimoje.
Buckis.
Iki greito susitikimo:)
Rasa ♥
